Perėjimai
Kodėl vaikas grįžęs iš kito tėvo namų elgiasi kitaip
Rami kuprinė · 5 min.
Trumpai
Kai vaikas grįžęs iš kito tėvo namų būna irzlus, verksmingas, prisiglaudęs ar nevaldomas, dažniausiai tai perėjimo nuovargis, o ne ženklas, kad kituose namuose kažkas negerai. Vaikui reikia laiko persijungti tarp dviejų ritmų ir išsiskyrimo su vienu iš tėvų. Padeda rami, nuspėjama grįžimo valanda be klausinėjimo.
Daug tėvų pažįsta šią akimirką: vaikas grįžta, ir pirmos valandos — sunkios. Jis pyksta dėl smulkmenų, verkia, neklauso arba, priešingai, nuo jūsų neatsitraukia. Natūralu pagalvoti, kad kituose namuose kažkas nutiko. Dažniausiai taip nėra. Tai galioja vienodai, ar vaikas grįžta pas mamą, ar pas tėtį.
Kodėl taip nutinka
- Perėjimas vargina. Kelionė, kiti garsai, kitos taisyklės, kitas ritmas — mažam vaikui tai daug.
- Išsiskyrimas dar ir su kitu tėvu. Grįždamas pas jus, vaikas atsisveikino su kitu. Ilgesys dažnai virsta pykčiu ar ašaromis.
- Saugiausia vieta išsilieti. Vaikai dažnai stipriausias emocijas parodo ten, kur jaučiasi saugiausiai. Tai — pasitikėjimo, ne kaltinimo ženklas.
- Susikaupęs nuovargis. Kartais kituose namuose buvo vėlesnis miegas ar daugiau įspūdžių. Tai nėra blogai, bet vaikas grįžta pavargęs.
Ko nedaryti
- Neklausinėti iš karto: „Kas ten buvo? Ką jums leido?“ Vaikui tai skamba kaip patikrinimas.
- Nekomentuoti kito tėvo taisyklių prie vaiko.
- Nebausti už pirmų valandų elgesį taip, lyg tai būtų įprastas netinkamas elgesys.
Kas padeda praktiškai
- Rami grįžimo valanda. Ta pati kiekvieną kartą: užkandis, šiltas vanduo rankoms, žaislas iš kuprinės į savo vietą, ramus žaidimas.
- Mažiau planų tą vakarą. Grįžimo diena — ne svečiams ir ne didelėms išvykoms.
- Įvardyti, ne taisyti. „Atrodo, tau sunku persijungti. Aš čia. Galime pabūti kartu.“
- Ribos lieka. Jausmai leidžiami, mušti — ne: „Pykti gali, trenkti negalima. Pabūkim kartu, kol praeis.“
- Pasikalbėti vėliau. Apie savaitgalį vaikas dažnai pats papasakoja vakare arba kitą dieną, kai jo niekas neklausinėja.
Kaip kalbėtis su kitu tėvu
Jei grįžimai nuolat sunkūs, verta ramiai, be kaltinimų aptarti kelis dalykus: miego laiką prieš perdavimą, ką vaikas valgė, ar buvo didelių įspūdžių. Tikslas — ne išsiaiškinti, kas kaltas, o kad vaikui būtų lengviau. Plačiau: ramus bendravimas tarp tėvų.
Kada verta kreiptis pagalbos
Jei vaikas grįžta nuolat išsigandęs, nenori kalbėti apie kitus namus, atsiranda miego sutrikimų, pilvo skausmų ar kitų kūno signalų, kurie kartojasi, arba elgesys nesilpnėja kelias savaites, pasitarkite su vaikų psichologu ar šeimos gydytoju. Jei kyla nerimas dėl vaiko saugumo, kreipkitės nedelsdami.
Grįžimą dažnai palengvina ir tai, kas vyksta prieš išvykstant: atsisveikinimo ritualas ir pažįstami daiktai, keliaujantys kartu.
Apie šį tekstą
Tekstą parengė Rami kuprinė — lietuviškas projektas šeimoms, kuriose vaikas gyvena dviejuose namuose. Jis remiasi praktine šeimų patirtimi, o ne klinikiniais tyrimais. Tai nėra terapija ar medicininė rekomendacija. Apie projektą
Rinkinys „Du namai“
Pažįstami daiktai ir aiškus ritualas, kai vaikas keliauja tarp dviejų namų.
Pažiūrėti rinkinį