Kasdienybė
Daiktai, kurie keliauja kartu: kodėl vienas zuikis yra geriau nei du
Rami kuprinė · 4 min.
Trumpai
Vaikui, gyvenančiam dviejuose namuose, saugumą kuria ne daiktų kiekis, o keli pažįstami daiktai, kurie keliauja kartu su juo. Kasdienius dalykus (dantų šepetėlį, pižamą) verta turėti abiejuose namuose, o vieną komforto daiktą — pavyzdžiui, minkštą žaislą — geriau vežiotis, o ne dubliuoti.
Mėgstamas žaislas vaikui po skyrybų atlieka daugiau darbo, nei atrodo. Po skyrybų daugelis tėvų stengiasi, kad abiejuose namuose vaikas turėtų viską: savo lovą, savo žaislus, savo pižamą. Tai suprantama ir gerai. Bet yra vienas dalykas, kurį verta padaryti kitaip.
Du pasauliai ar vienas vaikas
Kai visi daiktai dubliuojami, vaikas turi du atskirus pasaulius, tarp kurių jis vienas keliauja tuščiomis rankomis. Kiekvieną kartą jis „persijungia". Mažam vaikui tai daug.
Kai keli daiktai visada keliauja su juo, atsiranda kas kita: vaikas nebe persijungia, o nešasi savo pasaulį kartu. Tas pats zuikis miega abiejose lovose. Ta pati knygelė skaitoma prieš miegą abiejuose namuose. Namai skirtingi, bet vaikas — tas pats.
Kokie daiktai tinka keliauti
Ne visi. Keliaujantis daiktas turėtų būti:
- Vienas. Ne du vienodi - vienas, kuris buvo ir ten, ir čia. Vaikas puikiai skiria „tą patį" nuo „tokio paties".
- Vaiko. Jis pats jį deda į kuprinę ir pats išsiima. Tai jo kontrolės ir jo atsakomybės dalis.
- Ramus. Miegui, pasakai, apkabinimui. Ne tas, dėl kurio kyla konfliktai („kur padėjai?", „vėl pamiršai?").
- Pakeičiamas, jei pamestas. Ne brangus, ne vienintelis pasaulyje. Jei zuikis liks kitame name, pasaulis nesugrius - bus pasiimtas kitą kartą.
Trijų–keturių daiktų užtenka. Kuprinė, kurią vaikas pats gali panešti, yra geras matas: jei netelpa - per daug.
Kaip elgtis, kai daiktas lieka kituose namuose
Nutiks. Zuikis liks pas tėtį, knygelė - pas mamą. Tai nėra kito tėvo aplaidumas ir ne priežastis skambinti. Pasakykite vaikui paprastai: „Zuikis šiandien nakvoja pas tėtį. Jis grįš kartu su tavimi." Ir ištverkite vakarą be jo. Tai irgi pamoka: net kai kažko trūksta, aš vis tiek saugus.
Kuprinė kaip riba
Yra dar viena, mažiau akivaizdi kuprinės nauda. Ji - aiški riba to, kas keliauja. Vaikui nereikia svarstyti, ar pasiimti visą lentyną. Yra kuprinė: kas telpa - keliauja, kas ne - laukia. Ši riba nuima sprendimą nuo vaiko pečių ir palieka jam tik malonią dalį - susidėjimą.
Rinkinyje „Du namai" kuprinė ir zuikis yra būtent tam - būti tais keliais daiktais, kurie visada su vaiku. Bet principas veikia ir su bet kuriuo žaislu, kuris jau yra namuose. Svarbu ne daiktas, o tai, kad jis vienas ir visada kartu.
Kaip daiktai įsilieja į kasdienį perėjimą, rašome čia: atsisveikinimo ritualas tarp dviejų namų.
Kada verta kreiptis pagalbos
Jei vaiko nerimas, miego ar valgymo pokyčiai, pilvo skausmai ar stiprus priešinimasis nesilpnėja kelias savaites arba stiprėja, verta pasikalbėti su vaikų psichologu ar šeimos gydytoju. Tai nereiškia, kad kažkas negerai — kartais šeimai tiesiog reikia daugiau paramos.
Apie šį tekstą
Tekstą parengė Rami kuprinė — lietuviškas projektas šeimoms, kuriose vaikas gyvena dviejuose namuose. Jis remiasi praktine šeimų patirtimi, o ne klinikiniais tyrimais. Tai nėra terapija ar medicininė rekomendacija. Apie projektą
Rinkinys „Du namai“
Pažįstami daiktai ir aiškus ritualas, kai vaikas keliauja tarp dviejų namų.
Pažiūrėti rinkinį