„Nenoriu pas tėtį." „Nevažiuosiu pas mamą." Sakinys, kuris kerta abu tėvus — vieną kaip patvirtinimas, kitą kaip kaltinimas. Bet mažam vaikui šie žodžiai retai reiškia tai, ką girdi suaugusieji.

Ką vaikas dažniausiai turi omenyje

Vaikui iki septynerių „nenoriu važiuoti" dažniausiai reiškia vieną iš šių dalykų:

• Nenoriu palikti to, kas vyksta dabar. Žaidimas nebaigtas, filmukas įpusėjęs, ką tik atėjo draugas. Perėjimas nutraukia, ir vaikas priešinasi nutraukimui, o ne vietai.
• Bijau perėjimo, ne kitų namų. Pats kelias — batai, automobilis, durys — yra sunkiausia dalis. Atvažiavęs vaikas dažnai po dešimties minučių jau žaidžia.
• Man sunku palikti tave. Tai — ne apie kitą tėvą, o apie ilgesį, kuris prasideda dar prieš išvažiuojant.
• Tikrinu, ar galiu rinktis. Vaikas bando suprasti, kiek pasaulio valdo. Jei „nenoriu" kartais suveikia, jis tikrins dažniau.

Ko nedaryti

Neklausinėti. „Kodėl nenori? Kas ten negerai? Ar kažkas nutiko?" Vaikas atsakymų neturi, o klausimai jam pasako, kad kažkas iš tiesų turėtų būti negerai.

Nederėtis. „Jei nuvažiuosi, gausi…" Perėjimas tampa preke, o vaikas — derybininku. Rytoj kaina bus didesnė.

Neperduoti kitam tėvui kaip fakto. „Jis nenorėjo važiuoti pas tave" — sakinys, kuris nieko nepataiso, bet padidina įtampą tarp namų. O įtampą tarp namų vaikas jaučia geriausiai iš visų.

Nesiaiškinti prie durų. Durys — ne pokalbio vieta. Jei kažką reikia išsiaiškinti, tai daroma ramiu metu, ne tada, kai batai jau ant kojų.

Ką daryti vietoj to

1. Įvardyti, nesiginčijant. „Tau sunku dabar išvažiuoti." Taškas. Be „bet".
2. Priminti, kas nesikeičia. „Kuprinė su tavimi, zuikis su tavimi, o aš čia lauksiu."
3. Grąžinti į seką. „Dabar — batai, tada — mūsų apkabinimas, tada — kelionė." Vaikui lengviau eiti per žinomus žingsnius nei per jausmus.
4. Duoti mažą pasirinkimą kelyje, ne dėl kelio. Ne „ar važiuosi", o „kurią knygelę imsi į kelią".

Kada verta sunerimti

Jei priešinimasis auga savaitė po savaitės, jei vaikas grįžta nuolat išsigandęs, jei atsiranda kūno signalai — miego sutrikimai, pilvo skausmai prieš kiekvieną perėjimą — tai jau ne apie ritualą. Tokiu atveju kalbėkitės su vaikų psichologu. Šis tekstas nepakeičia tokio pokalbio.

Bet daugeliu atvejų „nenoriu važiuoti" yra normali mažo žmogaus reakcija į didelį pokytį. Jai reikia ne paaiškinimo, o pastovumo.